SADCs ge ǁgau!nâ-aon di !nubusiba ra ׀ari╪ui ╪gao

Home Languages SADCs ge ǁgau!nâ-aon di !nubusiba ra ׀ari╪ui ╪gao

Xoa-aob: John Travolter Matalib

 

OTJIWARONGOS – Otjozondjupa ǁGau!nâs ׀Kharib di !Naka╪nôa Direkters ǁGau!nâs dis, Albertina Nangolos ge ra mî, ׀gaisa ǁgoa╪uis ǁgau!nâ-aon !nubusib dis ge ministrisa a ǁgarisa ǁgau!nâ-aonas SADC !hūga xu a ╪gâxa-ū ǁoa !khaisa.

“Xrat 8s ׀gôan di kurikorobe ra ׀arosen !gôab ra !aroma !khais ge ╪âu׀oasasib !nubusib ǁkhāǁkhā╪uisa ǁgau!nâ-aon !harib ai ra hō!âhesa, tsîs ge ministrisa ǁnāti ī mā-amsa ׀kharisi ǁgau!nâs berode ge mā, in ╪hâsib hâpa SADC !hūgu di ǁkhāǁkhā╪uisa ǁgau!nâ-aon tsîna ╪âi!nâǁgui. Hoa!nâ-aixa ǁgūbas ministris dis ge hoa ׀gôan ga ╪âu׀oa hâ ǁgau!nâsa a !khō!oasa tsî īǁkhā i ase ra ôa-am ǁgau!nâ-aon !nubusiba !hūb !nâ gowa׀îsa.  Sida ge mû ╪gao tama hâ !hūb di ׀gôan !gangu ǁga nî !oasa ǁîn a hānî ǁaeb di ╪gae╪gui-ao amaga. ׀Gôan ge !gâi ǁkhāǁkhāsende nî !khō!oa î da Mû╪uib 2030 dib nî ama kaisa ǁawoǁawo,” tis ge Nangolosa ge mî.

Otjiwarongos, Otjozondjupa ׀kharib !nâ ╪nôas ge !nona sekondere skolgu tsî hû ╪am skolgu tsîna ūhâ. !Kharu ge kurigu !nâgu ge nē sekondere skolga gere ╪âu Xrat 8s ׀gôan hîa ׀asase gere hāna ū╪gāsa, xawes ge nēsa !aru׀î ti ī tama hâ tsî ׀gaisa ǁgoa╪uisa ׀kharib tsî ministrisa ra mā. “Sida ge kurikorobe Xrat 1s ׀gôaron di soadi !gomsib ׀guib ׀kha gere ╪nû tsî xawe kerkhegu tawas tsîna !gao!gao ǁgau!nâs !aroma soana gere hō. Mario!nâ ǁgau!nâs ╪am skolgu !nâs ge !gâi ╪âibasens ׀kha ge hā tsî ǁkhāti a mâ ׀gui׀guibe ǁan╪gāsabe-i di ai╪hanu !hū╪hanub xa mâ!gâhe hâse, xawe ׀gaisa ǁgoa╪uis ase ministrisa ība ǁgau!nâ-aon tsî soana skolgu !nâ hōs !harib ai.

Otjozondjupa ׀kharib skol╪gâ ǁhā ra ׀gôan !gôab ge kaise !haese ra ╪haro !garo!ā ׀khariga xun nau !hūǁîna sîsen mâsigu tsî ׀nî a hâ ǁkhā !aromadi ׀kha ra ╪gâxa amaga. “Maindi ge ╪auna khoena ra sîsen īǁkhāsiga ra mā tsîn ge ǁnāti ī sîsenaona ǁîn ūhâ skol╪gâsa a ǁhā !gôab ׀gôaron !aroma skolgu !nâ soana nî hōs ge hâ. Sida ge ׀nai ╪oa ge kurib !nâ xrat hûs !nâ da ge ūhâ i ׀gôan !gôab ai kō hâse Xrat 8s !aroma soana ge ׀aweǁgui hâ i, tsî nēsi ׀gui ra ׀asase ╪gâxa ǁgûna !aru׀î a hui ǁoa,” tis ge Nangolosa ge mî.

“!Nona ǁhao-omgu tamas ka io ǁgau!nâs a mâ!nâhe ǁkhā kai !khaiga da ge kerkheba xu ǁkhâkorobe ra mātarese ׀khuwi hâ. ׀Gamkha da ge ǁkhāǁkhā!nâ!nā-omdi !nâ ge tawa!khuni tsî ׀guiba ǁgau!nâ-aon ╪nû!khaib tsî administrasis !aroma. Noxopa i kara ╪hâbasa o da ge tentde nî ╪naumâi ╪âuna soaba da ǁnāpa ūhâ xui-ao. Nē ׀gaub ai da ge xrat 8s ׀gôan soana hōsa oresa ge hōba, “ tis ge !naka╪nôa direktersa gere ǁgui!ā.

Nau ׀khāb ai hâ ׀gaisa ǁgoa╪uis ge ǁkhāǁkhā╪uisa ǁgau!nâ-aona hōsa. “׀Gôan ge sa ai!â !gubis !nâ ╪nôa, xawe i ge ǁgau!nâ-ao-e a ׀khai. Dîsendi ׀khats ge ra !gau, nē soasats nî ╪hôa╪khanigu tsî ╪hâbasa ╪hôamâ╪ui!khaidi !nâ ╪an╪an tsîs ge ǁnāti ī ╪an╪ansa ╪hanusi ǁgaragu !oa haka wekhega nî !khoe. On ׀gôana haka wekhega ra ╪nû ǁkhāǁkhāsa !khō!oa tamase?, tis ge Nangolosa gere dî. Nēsa ǁkhāti ׀ari╪ui tsî ôas ǁaeba !nubu!nubus !aromas ge Ministris ǁGau!nâs disa !nāsa ǁaega ׀nai ge ╪ganamsende dī hâ i xawe !gâi!gâ tama hâ i ǁgau!nâ-aon ╪ganamsens ╪hawegu tsîn !nâ ǁkhawa ra kō tsî noxopa soa-e ūhâ tama tsî ╪gao׀khāhe ra ǁkhāǁkhā!âgu ai ra dī׀oa׀oa khoe-e ǁnāti ī soas !nâ ra !gae, î-i īǁkhā !hae ǁaeb !nâ sîsentsoatsoa.