ǂHâǂhâsa !âǀhuru-aon ge Surigu ai !Gao!gaosa ǂKhawadība ǁkhaubas !aroma nî ǁkhāǁkhākhâihe

ǂHâǂhâsa !âǀhuru-aon ge Surigu ai !Gao!gaosa ǂKhawadība ǁkhaubas !aroma nî ǁkhāǁkhākhâihe

Matheus David

Namibiab di ǁkhāsib Surigu ai !Gao!gaosa ǂKhawadīb (GBV) ai oe-ams diba !gôagu !nâ ūkhâis !aromas ge Kofi Annan !Auga!hūsi ǂKhîba ūǀgaras ǁKhāǁkhākhâis Sentersa (KAIPTC), Norweeb di ǂHanub ǀkha ǀhûǁare hâse, koro tsēde nî !khōǂgā ǀkhamasa ǁkhāǁkhākhâisa ǀAeǁgams !nâ nî mā. ǀHaob ain ge 25 Namibiaǁîn, ǂhâǂhâsa !âde Surigu ai !Gao!gaosa ǂKhawadīb ra ǀhurudi dina nē ǁkhāǁkhākhâis tsî sîsenǁareǁkhāǁkhāsens tsîna ǀAeǁgams !nâ nî ǁhao!nâ. Nē ǁkhāǁkhākhâis di ǁgūbas ge sîsenǁareba ǀgaiǀgai tsî !nāsase nē mâsib !nâ ûi!kharus ai a !gao!gaosa ǀgauba ǂgaoǂgao!nâ, nēs !nâ-ū GBVsa !hūb a ǂhabase nî ǁkhaubase. ǁKhāǁkhākhâis ge ǁari go ǂnôa i Mantaxtsēs, 10 ǀHōǂgaeb dis ai tsoatsoa tsî Fraitaxtsēs 14 ǀHōǂgaeb dis ai nî !gûǀam. Nē dītsâs ge harase Afrikab !nâ nî !gûǁnâ tsî nēs !nâ-ū !hū!nāsise hâ ǁkhaeba-aona nî ǀgaiǀgai!nâ, in ǁkhaeba tsî ǁaeb ai GBV !gaesendi ai oe-am. Nēs ge ǁkhāti Xoaǁguib hîa Tarekhoedi, ǂKhîb tsî ǁAwosasib dis !oagu ra dīhe. Nausan hoa !hūbaisise tsî ǀkharisise daoǁgauga ūhâ, aiǁgause ǀAriǂuis Hoa ǀGaugu ǀGorasa Tarekhoedi !oaga ra dīgu (CEDAW) !oagu, xaweb ge surigu ai !gao!gaosa ǂkhawadība ai!gûgaru ǁgoaǂuis ase ǂgui Afrikab !hūgu !nâ hâ, Namibiab tsîna !khōǂgā hâse. KAIPTCs ra mîsa !oas ge nē ǁkhāǁkhākhâis di !âubasensa, dīǀgaugu !kharaga ǂnûiǂgādi ǁaegu hâga ǀgaiǀgais, !gâi!gâi!nâ sîsenǁareb ǀgauga tsî ǀhûhâsigu ai !gao!gaosa dā!harodi hîa ǂkhawadība xu ûiǂoa hâ khoen di ǂhâsigu ai ǂâisa ǂnûisa ra aimâiba. Dana !âǀhuru-aon, ǂgaiǀons ai ǂhanub tsî ǂhanu-aisib sîsengu !nâ mâ mâisan, ǂurusib ǀae!khōs mâisan, ǀhûhâsigu ǂnûǁkhaeba-aon, !hao!nāsi ǂgaegui-aon, gagasi ǂgaeǂgui-aon, ǂhôare-aon, tsî ǂhanu-aisib ǁanin tsîn ge ra ǁhao. ǁKhāti noxopa nî ǂâisa ǂnûi-aihen ge !hūǁî !âǀhuru-aona texnise tsî ôa!nâde dīs ǁkhāsigu ǂnamipe tsî ǁnās ǀkha ǁaeb ai huiba māsa ǁawoǁawosa, GBV ǁhōn ra ǂhâbasa !gâi ǀgaub !nâ tsî khoe-i di tsâsiba ǂâis !nâ ūhâse sîsenǂamhesa. ǁKhātin ǂkhawadība xu ûiǂoa hâ khoena ǁaeb ai ǂhanu-aisib tsî ǂkhâ!nâsa !khō!oasa ǁawoǁawosa. ǀGûǁaeb ge ǂoaxa ǂhanub ôa!nâdi !gôagu !oab ge Namibiaba ǁgūtsâde dī hâ GBV !nae!khaide ǀoroǀoros !nâ, aiǁgause i ge !gôaga 2020ǁî kurib !nâ 33%gu ai ge mâ i tsî 2024ǁî kurib !nâ 15% tsî 22%gu kōse ge ǁgôaxa, nausab nē !gomsiba noxopa danasa ǀhûhâsi hâǁareb tsî omkhâisens sâuǁkhāsib dis !nâ ǂâiǂhansens ase ī xawe. Horname Noagbesenus, ǂnûǁkhaeba ra direkters, Tarekhoedi, ǂKhamkhoen, ǂKhîb tsî ǁAwosasib dis, KAIPTCs tawas ge mîs ge, ǁkhāǁkhākhâis di ǁgūbas ǁhao-aona ǂhâbasa ǁkhāsigu ǀkha ǁāǁās ai hâsa, GBV ǁkhaubasa ǀgaiǀgais !nâ ǁatanisens !aroma. Nē ǁkhāǁkhākhâisa dīs ge !hūgu hîa ge ǁkhāǁkhākhâide !gâi!gâxase a dīgu ai !gâbasen hâse ra dīhe, ǂgaiǀons ai Nigeriab, Nigeri, Camerooni, South Sudani, Liberiab, Ghanab tsî Sentral Afrikab Republiki tsî noxopa ǀnî hâna.