RFAs ge daogu sîsenūsa 6.5%gu ǀkha go ǀgapiǀgapi

Home Languages RFAs ge daogu sîsenūsa 6.5%gu ǀkha go ǀgapiǀgapi

Edgar Brandti

ǀAeǁgams – ǁNaetisa auton ǀhonkhoen ge nēsi N$40 tsî N$60 ǁaegu hâ marisa hāǀaro rase nî mātare kurikorobe auto xoamâis maris tawa tsî nēs xōǀkhā hāǀaro rase 8 sentga ǀgui literi di !khauǁnui-i tamas ka io disel-i ai.
Nē 8 sentgu di ǀaros ge N$6.5% di ǀgapiǀgapisa xu ra !hui. Daogu ǂGaes ǂGaeǂguis (RFA) ge ǂoago wekheb Denstaxtsēs ai nēti ī ǀgapiǀgapis hîa 1 !Khaitsâb disa xu ge sîsenxasa ge ǂan!gâ, Ministeris Mariǁhōn dis xas ge a mā-amhese. RFAs ra mîsa !oab ge daoba ra sîsenū autodi tsî kai audogu di !gôaba ra mā-am nē ǀgapiǀgapis ǂganǀgaugu !nâ nî dīhesa îs RFAsa ǂâuhâ marisa ūhâ daoga kō!gâs tsî ǂhâbasa !oabade mās !aroma. RFAs ge auto!nari-aona daoga sîsenūs !aroma ǀnîkhamikō marisa ra ǂgan tsî nēs ǀkha !hū!nāsise ǁgoe kai daoga ra kō!gâ, !norasa !narisan !nari-aona nî ūhâse tsî ǁkhātis RFAsa hoaǁae nî ǁawoǁawoga Namibiab daogu Afrikab !nâ hoagu xa a ǂoaǂamsa daoga ūhâs di !harosa nî !khōǀgarasa.

“ǁKhaeheǁoasase ra kurikorope 4% tsî 6 %gu ǁaegu ǀarosen auton di !gôab daogu ai tsî gaxusib tsēkorobe Namibiab daogu ai ra !nariheb tsî ǁkhāti ǂoab tsî ǀnanub mâsigu ǀkha ǀhao hâse nē daoga ǁaeba xu ǁaeb ǁga ra ǁgai kai tsîs ge ǁnā-amaga RFAsa marisa nî ǀaroǀaro, nē daoga !gâi mâsib !nâ hoaǁae ūǀgarasa ǁawoǁawos !aroma,” tib ge RFAs Sîsenǂuira mâisab Ali Ipingeba nē ǀgapiǀgapisab gere ǂhanusise ǂanǂan soab ai ge mî. Ipingeb gere mîs ge, nēti ra ǂgâxa marin ǁkhāti Daogu ǂGaes (RF) ǀaweǁgui hâ projekdi tsî proxramgu daoga !ûi!gâs ǂnamipe hâgu ǁga ra ǂhā!kharuhesa îb sîsenna ai!gû. “Daob sîsenūs !aroma ra ǂganhe marin ge N$2.21 biljun ge i 2016/17 marikurib !aroma tsî N$2.235 biljuns ai 2017/18ǁî marikurib ai mā.

!Hūb mâ!nâ nēsisa mari !nubusib ge noxopa ǀnîkhamikō kurina a ai!gû ǁkhā tsîs gen ē mari ǀgapiǀgapis ǀguisa nî !khōmâi daogu di !ûi!gâs di ǂgaoǀkhāsa !harib ai sada !hūb daoga ūhâsa,” tib ge Ipingeba gere ǁgui!ā. RFAs tsîn ge marisi !nubusiba hui!nâs ase marina Duits!hūb Omkhâisens Marisâuǂgaesa xu ge ǀkhuwi, N$447 miljunsa ǂguro !haros ǀAeǁgams tsî Kaiǁkhaes hâra ǁaegu ra kuruhe daob dis !aroma tsî N$482 miljunsa, Tsaraxa-aibes tsî ǂNūǂgoaes hâra ǁaegu 88km daoba nî !gâi!gâi!nâse.