[t4b-ticker]

╪Gui ║gau!nâ-aon ge noxopa ║khā║khā╪uisa tama hâ

Home Archived ╪Gui ║gau!nâ-aon ge noxopa ║khā║khā╪uisa tama hâ

Xoa-aos: Albertina Nakales

 

׀AE║GAMS – ║Gau!nâsa !Khōdanas ╪An╪Ans Dī׀gaub (EMIS)!gôakhâigu 2012║î kurib digu ge ra ║gau, Namibiab ║aupexa 24 660 ║gau!nâ-aona ūhâsa, ║îna xun 1 208na ║gau!nâs !nâ ║khā║khā╪uisa tama tsî ║aupexa 3 000na ╪gao׀khāsa !harib ai hâ ║khā║khākhâide ūhâ tamasa.

Nē !nurib !nâ ra !nurihes !oagub ge Kavango ׀khariba ║îb hoa 13 ׀kharigu ║aegu îbe-îbe nē mâsib xa ra tsâ׀khāhese ra ║gau. Kavango ׀kharib ge Kavango Ai╪oas tsî Kavango Huri╪oas !nâ a ׀gora╪gāsa. Kavangob di ׀gam ׀kharikha nēkha ge ׀hû║arebese 2 876 ║gau!nâ-aona ūhâ ║îna xun 210na ║gau!nâs !nâ ║khā║khā╪uisa tama tsî 104na ╪gao׀khāsa !harib ai hâ ║khā║khākhâide ūhâ tama hâse. ׀Gū║ae ge mā╪uihe !gôakhâigu, United National Scientific and Cultural Organisations (UNESCO) !Gôakhâiga aimû׀gaurus !âb, mâtikō ║gau!nâ-aon a ╪hâbasa hoa!nâ-aixa ╪am ║gau!nâsa 2015 !nâ sī!nâs dib ge ra ║gau ║aupexan 4 000 (3 882) ׀asa ║gau!nâ-aona ╪am!harib ║gau!nâs !aroma ׀gui Namibiab !aroma a ╪hâbasa !khaisa hîa ׀haes ai 30 persentgu ׀kha 2010║î kurib di ║gau!nâ-aon !gôab ai ra ׀arosensa.

UNESCOS di tsâ׀gaub ge, !nubusib ║khā║khā╪uisa ║gau!nâ-aon diba ╪hanuse gowa׀îs ׀guis xa !nāsa ╪âi tsî dī׀gauga ra ╪gao׀khāsa, ║gau!nâ-aona ra ║khā║khākhâi ╪nûi╪gādi ׀gaisa !âsa ║gau!nâ-aona ai╪homis !nâ nî ׀hurusa, nēs ge ׀nai ║gau!nâs !nâ mâ ║gau!nâ-aon tsî ׀asase ra ║khā║khākhâihen tsîn hoan ׀khasa.

UNESCOS !âb !gôakhâigu dib ge ra mî, ׀orodomma sī!nâs !aroma. Hoa !hūaisi ║Gau!nâ-aon Tsēs tawab gere ║gau!nâ-aona gowa׀î soab aib ge ║Gau!nâs Ministeri, Dr. David Namwandiba ge mî, ║gau!nâ-aon !nubusib ra ║nāpa ║gau!nâs !nâ hâ dana !gomsin di ׀guise mûhesa ╪hani xūse Education For All (EFA) tsî Millenium Development Goals (MDGs) tsîn di mî║guisa sī!nâdi daob !nâ ra mûhesa. Namibiab tsîn ge ║îb tsîn !hūbaib di !âse ׀gaisa !nubusib ║khā║khā╪uisa ║gau!nâ-aon dib ׀kha ╪nôa.

Namwandib ge ║gau!nâ-aona nē ׀haos tawa ge ╪an╪an !goaxa kurib, 2014 !aromadi ge 2 227 ║gau!nâ-aon soade ╪hôa╪khanigu tsî ╪hanub sîsen!khaigu tawa mā╪uihesa, ║nā soadi hîa nēsis kōse ║khā║khā╪uisa taman tsî ╪gao׀khāsa !harib ai hâ ║gau!nâs ║khā║khā╪uide ūhâ taman xa hâ!nâhede.

“Nēs ge kai ╪âi╪hansensa hoada !aroma. Namibiab ge ╪gui ║gau!nâ-aona ╪hâba hâ. Namibiab ge !gâi ║gau!nâ-aona ╪hâba hâ. Namibiab ge hoa║ae mûmûsa ׀khara׀kharade ║în ║gau!nâs !nâ ׀gôan ûigu !nâ ra ╪gâxa-ū ║gau!nâ-aona ╪hâba hâ. Mû╪uib EMIS dib 2012║î kurib dib ge 27 594 ║gau!nâ-aon nî 2015║î kurib !nâ ╪hâbasa ti ra mî, tsî nēs ge 2 933xa !nāsa ║gau!nâ-aon 2012 xa nî ╪hâbasa ti ra ╪âibasen. Namibiab ge 2012║îkurib !nâ 498 !hû║aresa skolga !hūb !nâ hâ 1 723 skolga xu ge ūhâ i. Nēpas ge ׀gorasa ╪hanub di skolgu tsî ╪hanub !auga mâ skolgu ║aegu dīhe tama hâ. Skol╪gâra ׀gôan hîa ge 2012║î kurib !nâ 617 827 !gôab ai mâ ina xun ge 37 339na ╪hanub !auga mâ skolgu ai gere ╪gâ. Nē 617 827 ׀gôana xun ge 17 572na !gao║gui ║gau!nâs !nâ, 415 454na ╪am !harib !nâ tsî 182 945na ׀gapi !harib ai gere skol╪gâ. UNESCOs ge nē ║gari║garisa ╪hâsiba gowa׀îs ase ║Gau!nâ-aon Dī׀gauba ge ╪âi║gui 2012║î kuriba xu 2015║î kurib kōse nî sîsenxase. UNESCOs nî danase ╪âisa ╪nûi-ain ge ║gau!nâ-aon ║goa╪uide gowa׀îsa hîa ║gau!nâ-aona khâibasa !khō╪gā hâse, ╪gai׀ons ai ║khaubas ║în ╪hanugu dis, ║khā║khākhâis, sîsengu !nâ ū╪gāhes, hâ׀garas, !haros tsî sîsen mâsigu tsîna.

Namwandib ge ge mî, nē kurib di ╪gai╪ams ║îs !nakas ║Gau!nâ-aon Tsēsa gere tsēdīhes, “╪Gaisa ║gau!nâ-aon !oa,” ti ge hâ is UNESCOs di ║gūbas ╪âu׀oa hâse ║khā║khā╪uisa tsî ╪hâbasa ╪ansa ūhâ ║gau!nâ-aona ūhâs hoa !hūbaisises ai a !ammâisasa.

Nausab ║khā║khā╪uisa ║gau!nâ-aon !nubusiba hâ, xaweb ge Namibiaba ║îb di mîs !gâb ai mâ ║gau!nâ-aosis !harosa !gâi!gâi!nâs disa. ׀Guis nē !gâi!gâi!nâs dis ge ‘!garo!ā hā׀aro ra marisa’ ║nā !âgu !nâ hâ ║gau!nâ-aona māsa, ║îna ║nā ׀khāgu ׀kha ╪gaes tsî ║nāpa ū׀garas di ׀gaub ase tib geNamwandiba ge mî.  Nēs xō׀khās ge ministrisa ║gau!nâ-aon !khō!oamaride kō!gâ tsî ge !gâi!gâi!nâ. “║Gau!nâs ge a ║khowa-am hoa xūn disa. ║Îs ge a ║khowa-am ╪khîb tsî ║awosasib disa. ║Îs ge a ║khowa-am sîsengu tsî sâu║khāsib ׀omkhâis disa. ║Îs ge a ║khowa-am !gâi ╪urusib disa. ║Khātis ge a ║khowa-am !gôasib tsî sîsen║areb disa !kharagagu surigu, ╪gomdi, !haodi tsî ║aedi tsî ׀hûhâsigu ║aegu,” tib ge ministera ge mî. Namwandib ge koasab gere !hūbaib a ╪habase hâ ║gau!nâ-aona ║în ║gui╪gāsens tsî ׀ûose ╪ansa ׀gôana mās ╪namipe gere mā ║aeb ║khāb ai skol׀gôana gere ╪gan in !gôasib, !gôa!gâs tsî ganganxasiba ║în ║gau!nâ-aona mā tsî ║gau.