New Era Newspaper

New Era Epaper
Icon Collap
...
Home / STIdi !gôab ge ra ǂharo

STIdi !gôab ge ra ǂharo

2023-07-25  Paheja Siririka

STIdi !gôab ge ra ǂharo

ǂUrusib di ministeri, Dr Kalumbi Shangulab ge ra mî, !hūb ra ai!gû rase sorosiǁgoeǀhaob !nâ-ū ra ǂhīguhe ǀaegu di ǂharo ra !nae!khaide !nurisa, mî rase !kharu ge koro kurigu !nâs ministeris ǂurusib disa !kharaga ǂurusib !oaba!khain !hūb !nâ hân tawa ǀorodomma 9 600 ǁhōna xoamâi hâsa. Dr Hangulab ge ge mî, nausab nē mâsiba ra ai!gû, xaweb ǁîba ra ǂgomǁawo !khaisa, ministeris ǂurusib mâisan ra dī ǀae!khōdi nē !gôaga nî ūǁnâ ǁkhā !khaisa. 

“ !Kharu ge koro kurigu !nâ di ge ǁaupexa 96 000 sorosiǁgoeǀhaob !nâ-ū ra ǂhīguhe ǀaegu (STIs) !nae!khaide !hūb a ǂhabase a !nurihesa, nausab Namibiaba HIVs ǂhōgudi ǀoroǀoros !nâ ge !gâi!gâ hîa “ tib ge Shangulaba ǂoa ge wekheb di Donertaxs aib ge ǂhanusise !nonaǂǁî daoǁgaugu STIna oe-ams !aroma hâna gere mā!kharu soab !nâ. Dr Shangulab ge ai!â ge mî, 30 xa a !nāsa !kharagagu bakterian, viresan tsî parasitn ra sorosi ǁgoeǀhaos !nâ-ū tani!kharuhesa, hîa syphilis, gonorrhoeas, chlamydias, iasis, hepatitis B, herpex simplex xoxoros tsî human papillomavirus hâde !khōǂgā hâna. 

“Sorosiǁgoeǀhaos !nâ-ū ra tani!kharuhe ǁōn ge !oa!ū hâ !gâi tama sîsenǂuiba sorosiǁgoeǀhaos tsî ǀgôakurus ǂurusiba !khōǂgāba hâ, ǁîn hîa ǂnaoǀnûi-aihes, ǀgôa-e hō ǁoa tamas ka i o kuru ǁoas, !numidi tsî ǀgôaǁorab !nâ ra hâ !gâi tama sîsenǂǁuiba ra !aroma tsî ǀhûhâsib ǂurusib !oabade ǁgoaǂuis as era ība amaga,” tib ge ge mî. “Shangulab ge ǀaro tsî ge mî, “Nē daoǁgaugu di ǂâibasens ge ǂan!gâsa māsa, ǂhâsib hâ !khaisa ǀhûhâsib tsî !hao!nāsi ǁnaetigu !nâ hâ mâsigu hîa nē ǁōna ǂhīgusa ra ai!gû kaina gowaǀîsa. 

Sada ge nî sîsenǁare î da !gâi tamase nau !hūǁîna !gâi tama ǀgaugu ai !khaera ǀonde ǂgais tsî ǁō-e ūhâse mû!harasa !khamǂui tsî nēs ǀkha ǁawoǁawo sada dītsâdi hoa !hūǁîn di !gâi!gâb tsî ǂurusib kōse nî īsa.” ǁÎb ge ge mî, !nāsa ǂhīgudi ǀguiǀguibe khoen hîa !gâi tama mîǁguiga ra ūn xa ra !aromahesa. United States di danas !hūǂnûǁkhaebas dis, Tiffany Millers ge ge mî, STIn ai!gû rase ǀhûhâsib ǂurusiba ǁgoaǂuise ībasa. 

“Nēs ge ǀhûhâsib ǂurusib ǁgoaǂuisa, STIn ǀgôahōs tsî danaǀaen ǂurusib ai ǀgui !gâi tama sîsenǂuiba ūhâ tama hâsa, xaweb nē mâsiba HIV ǂhīgudi tsîna ra ǂkhaiǂkhai!nâsa,” tib ge Dr Leonard Bikinesiba ǁkhā ǁaxasib tawa gere mî. 


2023-07-25  Paheja Siririka

Share on social media